 |
|
|
 |
2001 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pradėta ilgalaikė archyvinių garso įrašų išsaugojimo ir leidybos programa. Jos tikslas – išsaugoti unikalius lietuvių liaudies muzikos bei pasakojamosios tautosakos įrašus panaudojant šiuolaikines technologijas. Programa leis išgelbėti nuo sunykimo tiek senuosius vaškiniuose voleliuose bei fonografo plokštelėse saugomus įrašus (1908–1949), kuriuose užfiksuota autentiška tradicinė muzika, tiek ir vėlesnius magnetofono juostose esančius įrašus (1953-2001), kuriuose šalia senojo folkloro gausu ir pokario bei vėlesnių laikų tautosakos pavyzdžių. Į skaitmenines laikmenas perrašyti ir išvalyti įrašai bus pateikiami kompaktinių plokštelių serijoje, taip jie taps prieinami visiems besidomintiems etnine kultūra tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.
Programos vadovė dr. Rūta Žarskienė. Vykdytojai: dr. Austė Nakienė, Irena Žilienė, Skirmantas Sasnauskas, Eligija Garšvienė. Talkina Lietuvos vaizdo ir garso archyvo specialistas Vytautas Vizgintas.
2001 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija parėmė šią programą, skirdama lėšų vertingiausios kolekcijos dalies – 1935–1949 m. įrašytų fonografo plokštelių (1373 vnt.) perrašymui į skaitmenines laikmenas. Šiuo metu stropiai ir nuosekliai atliekami šie darbai: įvertinama fonografo plokštelių būklė, gana gerai išsilaikiusios plokštelės perrašomos į skaitmenines laikmenas, į kompiuterines duomenų registravimo lenteles suvedinėjami duomenys apie įrašytus tautosakos kūrinius, atlikėjus, užrašymo vietas ir t.t. Taip pat tyrinėjama su 1935–1949 m. laikotarpio įrašais susijusi archyvinė medžiaga.
2003 m. pasirodė pirmoji kompaktinė plokštelė „Suvalkijos dainos ir muzika“, kurioje skelbiami Suvalkijos regiono liaudies dainų bei instrumentinės muzikos 1935–1939 m. įrašai. 2004 m. išleista dviguba kompaktinė plokštelė „Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika“, kurioje skelbiami 1935–1941 m. fonografo įrašai. 2005 m. pasirodė "Žemaitijos dainos ir muzika" ir "Dzūkijos dainos ir muzika".
|
|
|
|
Lietuvių liaudies muzikos raida dokumentuojama jau beveik šimtą metų. Pirmąsias lietuvių liaudies melodijas 1908–1909 m. į vaškinius volelius įrašė žymus lietuvių kalbos, istorijos, archeologijos bei tautosakos tyrinėtojas, St. Peterburgo (vėliau Kauno) universiteto profesorius Eduardas Volteris (dalis volelių saugoma St. Peterburge, kita dalis - Berlyno fonogramų archyve). 1911 m. lietuvių liaudies dainas užrašinėjo kitas žymus lituanistas, Helsinkio universiteto profesorius Aukusti Robert Niemi (jo voleliai saugomi Helsinkyje). Nedidelė XX a. pradžioje įrašytų volelių kolekcija (167 vnt.) saugoma ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve. Spėjama, kad juos galėjęs įrašyti dr. Jonas Basanavičius.
1935 m. Kaune buvo įsteigtas Lietuvių tautosakos archyvas. Tai buvo tiems laikams modernus mokslo centras, turėjęs pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, reikiamos aparatūros, palaikęs ryšius su kitais Europos archyvais. Archyvo darbuotojai nuolat fiksavo gyvąjį tautosakos procesą, jiems pavyko surinkti išties daug tautosakos. Ypač vertingą garso įrašų kolekciją 1935–1939 m. surinko žymus lietuvių folkloristas Zenonas Slaviūnas, įrašęs į fonografo plokšteles apie 6000 tautosakos kūrinių. Šiuose įrašuose užfiksuota šiaurės rytų Lietuvoje gyvavusių polifoninių sutartinių tradicijos pabaiga – paskutinių sutartinių atlikėjų balsai, skudutininkų bei ragų pūtėjų muzika, įrašytos senosios darbo, vestuvinės, pietų Lietuvos kalendorinės dainos, smuiko, armonikos bei instrumentinių ansamblių atliekamos melodijos.
Šiandieną polifoninės sutartinės yra tapusios nacionaliniu simboliu, lietuvių liaudies muzikos etalonu, tačiau jos pažįstamos tik iš spausdintų leidinių bei šiuolaikinio folkloro ansamblių atlikimo. Autentiško sutartinių skambėjimo, be specialistų, beveik niekas nėra girdėjęs. Taip pat ir kita garsinė medžiaga, sukaupta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve, visuomenei tebėra beveik nežinoma. Šių garso įrašų publikavimas leistų visuomenei išgirsti pirminį sutartinių ir savitos instrumentinės polifonijos skambesį, taip pat suaktyvintų etnomuzikologinius tyrinėjimus, lietuvių liaudies muzika galėtų būti tyrinėjama panaudojant kompiuterines muzikos analizavimo programas. Garso įrašuose sukaupta daug daugiau informacijos negu natomis užrašytose liaudies melodijose. Jų klausantis prieš daugelį metų skambėjusią muziką galima išgirsti nepakitusią ir geriau suvokti pastaraisiais dešimtmečiais įvykusius lietuvių muzikinės kultūros pokyčius.
E-mail: archive@llti.lt
© 2004 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
|
|
|
|
Zenonas Slaviūnas prie fonografo aparatų, 1937
Rūta Žarskienė ir Austė Nakienė, 2003
Fonografo aparatai, naudoti Lietuvių tautosakos archyve, 1935
Tautosaka įrašinėjama juostiniu
magnetofonu, 1960.
|
Suvalkijos dainos ir muzika