Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai. Sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė. Įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas. 77 kūrinių įrašai ir melodijų transkripcijos, 47 tekstai, 42 nuotraukos, 2 straipsniai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, 223 p. ISMN M-706239-03-3

Dviejų plokštelių komplekte pateikiama 1935–1941 metais į fonografo plokšteles įrašyta Aukštaitijos tradicinė muzika (77 restauruoti įrašai). Šis regionas išsiskiria savitomis muzikavimo tradicijomis. Čia buvo giedamos archajišką muzikinę bei poetinę formą išlaikiusios polifoninės sutartinės, greta vokalinės gyvavo ir ne mažiau savita skudučiais bei ragais pučiama instrumentinė polifonija.

Leidinyje skelbiami unikalūs senovinės aukštaičių polifonijos pavyzdžiai. Fonografo plokštelėse įamžintas paskutiniųjų sutartinių giedotojų bei skudučių ir ragų pūtėjų atlikimas (Biržų, Užulėnio, Tatkūnų, Vidiškių ir Šimonių sutartinių atlikėjos, Biržų skudutininkai ir Vabalninko trimitininkai). Taip pat skelbiama ir keletas penkiastygėmis kanklėmis paskambintų sutartinių (jas įkankliavo Jonas Plepas ir Petras Lapienė).

Plokštelėse pateikiami ir kiti Aukštaitijoje gyvavę tradicinės muzikos stiliai. Nors vyraujantis šio regiono dainavimo stilius buvo daugiabalsis, rytiniame pakraštyje daugelis dainų buvo atliekama vienbalsiai. Leidinyje skelbiama nemažai archajiškų apeiginių dainų, padainuotų Adutiškio krašto dainininkės Marijonos Kazlauskienės. Kaip tik šiame Aukštaitijos pakraštyje paplito cimbolai, kuriais vienbalsiškai arba oktavomis buvo skambinamos polkos, valso, suktinio melodijos. Čia taip pat rasime pluoštelį piemenų dainų ir lumzdeliu bei ožragiu pučiamų melodijų.

Ypatinga stilistine įvairove pasižymėjo vestuvių iškilmes lydėjusios dainos bei instrumentinė muzika. Aukštaičių vestuvinės dainos buvo dainuojamos dažniausiai pritariant tercijomis (Ukmergės ir Kupiškio dainininkės). Vestuvinius maršus, polkas, valsus atlikdavo įvairių sudėčių instrumentiniai ansambliai (Biržų smuikininkai, Pyragių lamzdelininkai, Ukmergės muzikantai). Nuo Švenčionių kilęs smuikininkas Juozas Gudėnas į fonografo plokšteles įgrojo ne tik vėlyvųjų, bet ir anksčiau apeiginiais galėjusių būti šokių melodijas.

Knygoje „Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika“ skelbiami tekstai, melodijos, komentarai ir atlikėjų nuotraukos.

Vabalninko ragų pūtėjai, 1936

Kupiškio dainininkės, 1936

© 2004 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas